Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos Europos Sąjungos (EU-27) kontekste

 

Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos Europos Sąjungos (EU-27) kontekste

  Aplinkos apsaugos agentūra parengė Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) tendencijų 1990-2011 m. apžvalgą, kurioje yra pristatomos Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos Europos Sąjungos (EU-27) kontekste.

Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – į atmosferą patenkančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Lietuva įsipareigojo per 2008-2012 m. laikotarpį į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 8 %, lyginant su baziniais 1990 metais.

Lietuva kiekvienais metais (X) teikia Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui Nacionalinę ŠESD apskaitos ataskaitą už laikotarpį X-2, t.y. su dviejų metų atotrūkiu. Ataskaitose pateikiami duomenys apie išmetamą ŠESD kiekį iš šių pagrindinių šalies ūkio sektorių: energetikos, pramonės, tirpiklių ir kitų medžiagų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, taip pat žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus, kuriame pagal Jungtinių Tautų klimato kaitos sekretoriato apibrėžimą būtina vertinti ne tik ŠESD išmetimus, bet ir šių dujų absorbavimą augmenijoje. Vykstant fotosintezei, anglies dioksidas sugeriamas (pašalinamas) iš atmosferos ir kaupiasi medžiuose bei kituose augaluose.

Lyginant Kioto įsipareigojimus prisiėmusias 27 Europos Sąjungos valstybes nares matyti, kad labiausiai iki 2011 m. ŠESD išmetimai (neįskaičiuojant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriaus indėlio) sumažėjo Latvijoje -56 %, Lietuva yra antroje vietoje -55,7 %. Rumunijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje ŠESD išmetimai sumažėjo daugiau nei 30 %. Aštuoniose šalyse ŠESD išmetimai padidėjo, iš jų daugiausia Maltoje 50,6 % ir Kipre 50,3 % (1 pav.).

1 pav. EU-27 ŠESD išmetimų pokytis, % 1990-2011 m. (neįskaičiuojant ŽNPKM)

 2013 m. pateiktoje Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje yra Lietuvoje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų: anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), perfluoroangliavandeninlių (PFC), hidrofluorangliavandenilių (HFC) ir sieros heksafluorido (SF6) aprašas už 1990-2011 m. laikotarpį. Ataskaitoje ŠESD kiekis pateikiamas CO2 ekvivalentu, kadangi įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų visuotinio atšilimo potencialą (nustatytas kiekvienai medžiagai) šimtui metų. Pavyzdžiui, CO2 visuotinio atšilimo potencialas yra lygus 1, CH4 –21, N2O – 310, SF6 – 23900 ir t. t.

2011 m. bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje sudarė 21,6 mln. t CO2 ekv. neįskaitant ŽNPKM ir 11,1 mln. t CO2 ekv. įskaitant ŽNPKM sektoriaus indėlį. Lyginant su baziniais metais išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neįskaitant ŽNPKM 2011 m. sumažėjo 55,7 %, o įskaitant ŽNPKM sektoriaus poveikį - 75 %.

Daugiau informacijos apie ŠESD tendencijas Lietuvoje galite rasti Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje apžvalgoje:

Apžvalga pdf. formatu