Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių (ŠESD) 2010-2020 ataskaitos apžvalga

 

Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių (ŠESD) 2010-2020 ataskaitos apžvalga

Lietuvos kontūras   Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos Ministerija parengė Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių (ŠESD) ataskaitą 2010-2020. Šios ataskaitos tikslas įvertinti galimus ŠESD kiekius skirtinguose veiklos sektoriuose.

 

2010 metais Lietuvos energetikos sektoriaus ŠESD išmetimai į atmosferą siekė 12854 kt CO2 ekvivalento, kas sudarė 62 % bendrų ŠESD išmetimų Lietuvoje. Prognozuojama, jog elektros ir šilumos gamyba ir toliau išliks pačiu didžiausiu šiltnamio dujų išmetimų šaltiniu. Augantis energijos poreikis šiame sektoriuje galėtų sukelti 11% ŠESD išmetimų padidėjimą 2013-2020 metų laikotarpyje. Prie ŠESD išmetimų augimo prisidės ir planuojamas atliekų deginimas energijai išgauti. Ateinančiais metais energetikos sektoriuje numatomas atsinaujinančios energijos augimas, kurį daugiausiai sudarys numatomas bendros įrengtos vėjo jėgainių galios padidėjimas. Pagal Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją vėjo jėgainės generuos iki 1250 GWh elektros energijos 2020 metais, o tuo tarpu iš kietosios biomasės išgaunama energija turėtų siekti 810 GWh. Taip pat planuojamas energijos gamybos iš biodujų augimas.

 

Energetika Iki 2020 numatomas automobilių bei tarptautinių skrydžių skaičiaus auginas, ko pasėkoje išaugs degalų sunaudojimas transporto ir aviacijos srityse. Ruošiantis degalų sunaudojimo augimui vienas iš Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategijos siekių yra didėjanti biodegalų gamyba bei sunaudojimas, kuris iki 2020 m. turėtų pasiekti 10% nuo bendro degalų sunaudojimo. Specialioji klimato kaitos programa iki 2014 m. planuoja įgyvendinti draugiškų aplinkai autobusų projektą. Planuojama, jog šis projektas sumažins transporto sektoriaus išmetimus 903 t CO2 kasmet.

 

Antras pagal išmetimų dydį yra žemės ūkio sektorius, kurio 2010 m. išmetimai siekė 5165 kt CO2 ekv. Prognozuojamu laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje numatomas gyvulių skaičiaus augimas. Planuojama, jog iki 2020 m. mėsinių galvijų skaičius augs net 56%, kiaulių - 21%. Tam pačiam laikotarpiui numatomas 3,6% pieninių karvių skaičiaus sumažėjimas, tačiau naujų veislių ir pašarų įvedimo į rinką dėka planuojama, kad pieno primilžis iš vienos karvės išaugs apie 6% . Išmetimus iš žemės ūkio sektoriaus taip pat didins augantis trąšų sunaudojimas bei didėjantis javų ir daržovių poreikis. Planuojama jog iki 2020 m. išmetimai iš žemės ūkio sektoriaus padidės 9,8% lyginant su 2010 metais.

 

Pramonė sektoriuje 2010 metais susidarė 2249 kt CO2 ekv, kai tuo metu tirpiklių ir kitų produktų naudojimas tesiekė 92,6 kt CO2 ekv. Prognozuojamu laikotarpiu numatomas netolygus pramonės sektoriaus augimas. Planuojama, jog iki 2020 m. išmetimai iš šio sektoriaus sieks 4429 kt CO2 ekv.

 

2010 metais šiltnamio dujų išmetimai atliekų sektoriuje sudarė 1161 kt CO2 ekv. Vidutinis atliekų kiekis vienam gyventojui per metus siekė 387 kg. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija numato, jog gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai 2020 m. atliekų kiekis vienam gyventojui gali siekti 464 kg/per metus.

 

Lietuvoje siekiama tobulinti biodegraduojančių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje. Planuojama įrengti 32 papildomas žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Numatoma, jog 2030 metais iki 35% žaliųjų atliekų per metus (544 Kt) bus kompostuojama. Didėti turėtų ir išgaunamų biodujų kiekis, tačiau konkretūs kiekiai kol kas nėra įvardinti. Prognozuojamu laikotarpyje taip pat numatomas ir atliekų deginimas energijos išgavimo tikslams. Dėka visų šių išvardytų priemonių, atliekų kiekis, patenkantis į sąvartynus 2030 m., neturėtų viršyti 35% nuo bendro susidariusio kiekio.

 

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 1700 nuotekų valymo įrenginių, 84% nuotekų yra apdorojama biologinio valymo įrenginiuose. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, visi Lietuvos gyventojai prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos bus prijungti apie 2030 metus. Pokyčiai numatomi ir nuotekų dumblo tvarkymo sektoriuje. Planuojama, jog iki 2020 metų 90% nuotekų dumblo prieš šalinant bus apdorojama. Tačiau bendras susidaręs dumblo kiekis turėtų mažėti dėl numatomo gyventojų skaičiaus kritimo. Planuojama, jog ŠESD išmetimai iš atliekų sektoriaus sumažės 40% iki 2020 metų.

 

Numatoma, jog bendras ŠESD kiekis iki 2020 m. padidės iki 19% (neįskaičiuojant žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus).

 

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.am.lt/VI/index.php#a/12844